Šviesos grupių ekskursija į Kaišiadoris

Kasmetinei ekskursijai pasitaikė nuostabus oras – be lietaus, gaivus ir saulėtas. Vykome į Kaišiadoris aplink - išsukdami iš autostrados. Pirmiausia pro Kazokiškes žvyrkeliu nudardėjome į gatvinį rėžinį Grabijolų kaimą. Kelias užburiantis, geltoni rapsų laukai, miškingos kalvos ir žydras dangus užgniaužė mums kvapą. „Gyvosios Rumšiškės sostinės pašonėje“, skelbė užrašas ant stulpo, kur buvo aprašytas gatvinių kaimų atsiradimas valakų reformos metu. Išsiaiškinome, jog valakų reformos idėją į Lietuvą atvežė Žygimanto senojo žmona Bona Sforza, ir jos įgyvendinimas ženkliai pakėlė valstybės biudžetą. Patraukėme čiulbančia, žydinčia kaimo gatvele iki Neries, pakalbindami malonius vietinius gyventojus ir pralodydami visai draugiškus šunis. Prisiminėm, jog čia ėjo demarkacinė linija su lenkais... Kas grožėjosi upe, o kas prisiminė senelio pasakojimus apie pirmą pasaulinį karą ir Nerimi plaukiančius negyvus kareivius... Šie istoriniai kontrastai lydėjo mus visą kelionę.

Iš Grabijolų važiavome pro Paparčius, kur pro autobuso langą apžiūrėjome iš didžiulio dominikonų vienuolyno belikusius vartus, prie kurių, anot vienos interneto apžvalgininkės, „liguista fantazija“ prilipdė medinį gyvenamąjį namą. Vienuolynas sugriautas, vienuoliai iškilnoti po 1863 m. sukilimo.

Tada atvykome į Žaslius: prieš II Pasaulinį karą tai buvo 80% žydiškas miestelis... Vėlgi, kas atsiminė Tado Blindos filmą, o kas Žaslių traukinio katastrofą – į kurią atsitiktinai nepapuolė tik dėl paaugliško pavėlavimo... Žaslių tradicinio amatų centro edukatorė Dalia mums papasakojo apie kugelio kepimo krosnyje plonybes, o kai buvom kvapniu kugeliu pavaišinti, taip kirtom („priminė mamą!“), kad ausys linko ir per barzdą varvėjo. Žasliuose prie mūsų prisidėjo kun. Gintas Rumševičius, kurio draugišką pagalbą jau ne pirmą kartą juntame.

Kaišiadoryse, pasimeldę Katedroje ir trumpai susipažinę su pal. T. Matulionio gyvenimu, aplankėme vyskupijos kuriją, kur s. Kristina maloniai mums paaiškino apie įdomiausius eksponatus ir net leido pakilnoti (labai sunkią!) vyskupo lazdą! O tada apie Kaišiadoris daugiau papasakojo gidas p. Aurelijus: apie neseniai išaiškėjusią totorišką – arabišką Kaišiadorių pavadinimo kilmę, apie miesto istoriją formuojantis geležinkeliui ir kitokias įdomybes. P. Aurelijus palydėjo mus ir į Žiežmarius – aplankėme ir išgirdome apie žydų sinagogą, bei apie buvusią rotušę, laisvės paminklą ir žydų gelbėjimą.

Pavargę ir pilni įspūdžių grįžome namo. Dėkojame visiems prisidėjusiems, priėmusiems, rėmėjams ir savanoriams, įgalinusiems šią kelionę. Daugeliui dalyvių ji leido pirmąkart aplankyti įvairias tik girdėtas (ir negirdėtas) vietas!