Duona, kurią kepa bajoraitė

Gražų pavasario rytą šv. Kryžiaus namų senjoros vyko į Jeruzalės mikrorajoną pas šauniąją duonos kepėją Elvyrą Vasiliauskienę, kurios name įsikūrė didelė duonkepė krosnis. Prie namų durų jas maloniai sutiko pati šeimininkė ir pakvietė prie duonkepės. Pradžioje visos prisilietė prie duonos tešlos, suformavo mažus duonos kepalėlius ir duonos kepėja Elvyra visus kepaliukus pašovė į karštą pečių. Kol kepė skani duonutė, Elvyra papasakojo duonos kelionę nuo grūdo iki šilto kepaliuko. Neužilgo visos pajuto malonų duonos kvapą, kuris priminė vaikystės namus kvepenčius skania mamos duona. Senjoros  išgirdo ne tik duonos istoriją, bet ir daug praktiškų patarimų. Po to ragavo skanią naminę girą, vaišinosi šeimininkės duonute, bendravo ir  dainavo. O iškeptus mažus kepaliukus ir tą namų šilumą parsivežė į namus .