Birželio vidury, kai tik atsirado galimybė keliauti, su Šviesos grupių lankytojais ir savanoriais išsiruošėme aplankyti mūsų mielą bičiulį – kunigą Gintą Rumševičių – šiuo metu tarnaujantį Šv. arkangelo Mykolo parapijoje Rumšiškėse. Visi gerai prisiminė jo nuoširdžią tarnystę mūsų Šviesos grupės lankytojams ir su nekantrumu laukė susitikimo.
Kunigas Gintas mus šiltai priėmė, mums asmeniškai aukojo mišias Rumšiškių bažnyčioje; vėliau papasakojo unikalią bažnyčios, sukurtos pagal seniai susiformavusias liaudies medinės architektūros tradicijas, istoriją, siekiančią 1700 metus; nuvedė prie Kauno marių, aprodė gražiai sutvarkytas apylinkes.
Baigus svečiuotis pas kun. Gintą, mūsų laukė autobusas į Lietuvos liaudies buities muziejų - vieną didžiausių (195 ha) ir daugiausiai eksponatų (149 pastatų ir daugiau nei 90 200 kilnojamų eksponatų) turintį etnografijos muziejų Europoje po atviru dangumi. Jame atsispindi XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitis, tradicijos. Žiediniu 7 km maršrutu vingiavome tarp miškų, pievų, kalnelių. Išgirdome daug įdomių ir linksmų istorijų. Spėjome aplankyti visų regionų kaimų fragmentus, jaukias sodybas, šimtamečius pastatus su gėlių darželiais, sodais ir daržais, koplytėles ir kryžius. Užsukom ir į karčiamą pietų. O po pietų muziejaus centre dar spėjome apvaikščioti miestelį su jam būdingais pastatais, kuriuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai, audžiamos juostos, užsukome į mokyklą, medinę muziejaus bažnyčią, norintys užšoko ir į arbatinę-cukrainę.
Taigi… Diena prabėgo… Net nepajutom… :)