Jau tapo tradicija mūsų Šviesos grupių susitikimų sezoną pabaigti išvyka. Šiais metais nutarėme surengti piligriminį žygį į Šimonių girioje, Inkūnuose, esančią medinės architektūros, Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos, bažnytėlę, kuriai šiemet sukanka 80 metų. Kunigas Mindaugas Šakinis mielai atvėrė mums jos duris, klausė išpažinčių, o mūsų savanoris kunigas Gintas Rumševičius aukojo padėkos mišias, vėliau visi kartu adoravome ir šlovinome Švenčiausiąjį.
Po mišių mūsų laukė Amatų kalnelio sodybos šeimininkų Renatos ir Mindaugo suruošti gardūs pietūs. Ragavome sočių, sodietiškų šaltibarščių su ant laužo virtomis bulvėmis, pagardintomis spirgučiais, naminės duonos su įvairiais lietuviškais pagardais, naminio sūrio su medumi, namuose kepto pyrago su, taip pat ant laužo virta, arbata.
Vėliau, Amatų kalnelio meistrės, Renatos, pagalba, stengėmės iš arčiau pažinti seniausią pasaulio amatą – keramiką. Prasidėjo kūrybiškas, raminantis ir malonus darbas su moliu. Išlaisvinome savo fantazijas. Klausantis meistrės pamokymų ir linksmų istorijų, teko minkyti, lipdyti, kartais gadinti ir vėl iš naujo kurti. Pats procesas suteikė daug gražių ir džiaugsmingų akimirkų.
Kiti, tuo tarpu, sodiečio Mindaugo paakinti, svaiginosi gaiviais žaliuojančio ir žydinčio miško aromatais ir spalvomis, keliavo link Šventosios upės, ieškojo kabančio Inkūnų-Mikierių tilto, danielyno bei Mikierių atodangos.
„...Dar iki šiol nesuprantu, kur buvau, bet buvo laaabai gera“; „... Jaučiausi saugiai, ir labai ramiai tokios gražios girios apsupty, lyg Dievo delnuose“; „... Labai rūpestingi, maloniai bendraujantys, mylintys savo amatą ir gamtą Amatų kalnelio sodiečiai. Perduokit AČIŪ Jiems už svetingumą“; „... Toks vaizdas, kad pabuvojau Rojuje, AČIŪ“ – štai tokie įspūdžiai sugrįžo į Vilnių...
O čia - štai kokie "margučiai" po išdegimo išsirito iš specialiaus raugo:)
