Lapkričio 7-ą, ankstų sekmadienio rytą, dangus, atrodo, nieko gero nežadėjo. Apniukęs traukėsi vis labiau. Nuo ankstyvo ryto klausimai, ar bus kas susirinkę, ar mūsų savanoriai nepabūgs darganos, kankino ne vien „Centriuko“ vadovę, bet ir interaktyvaus turo po Vilnių organizatorę Eglę. Tačiau mūsų džiaugsmui, į rytines mišias Katedroje susirinko gausus šv. Kryžiaus namų savanorių būrys. Po mišių jau mūsų laukė turo vadovė paruošusi užduočių net geroms trims valandoms. Priešingai nei įprastinėse ekskursijose, šįkart gidas, tyrinėtojas, žinovas, pasirodo, taps kiekvienas dalyvis. Pasiskirstę į tris komandas ir gavę užduotis, išskubėjome tyrinėti Vilniaus senamiesčio.
Lietus bandė mus porą kartų, bet dauguma, pagauti azarto, jo net nepajuto. Įdomių vietų, kiemelių, ženklų, žmonių, veiklų kupinas mūsų miestas vis labiau kvietė jį tyrinėti ir džiaugtis kiekviena naujai atrasta detale. Atviri kiemai bei galerijos traukė savo istorijomis ir paslaptimis.
Po trijų valandų susirinkome restorane „Pirmas blynas“ Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje pasidalinti mūsų Vilniaus atradimais, sušilti ir skaniai papietauti. „Pirmas blynas“ su savo nuostabiais, jautriais, paslaugiais žmonėmis neapvylė. Labai jaukiai pabuvom kartu. Buvo daug juoko, klegesio ir naujų pažinčių. O „Pirmą blyną“ daugelis atrado kaip netikėtą erdvę susitikimams, gimtadienims ar šeimos šventėms švęsti.
Comentários